komentaras – 35 psalmė prasideda kvietimu į Viešpatį gintis nuo kaltintojų prieš nekaltą, atvestą į teismą, operaciją, skirtą jo moralės naikinimui. Nors labai stipriai reaguojama į didžiulį skausmą, maldos pakartojimo Kristuje to nėra, nes ją užteršia mintys apie pasipiktinimą priešininkais.
35 psalmė baigta
[1] Dovydo. Viešpatie, teisėjas, kuris mane kaltina, kovok su tais, kurie mane kovoja.
[2] Paimkite savo skydus ir pakilkite man į pagalbą.
[3] ietis vibruoja ir kirvis prieš tuos, kurie mane persekios, sako man: „Aš esu tavo išsigelbėjimas“.
[4] Tegul būna sumišę ir uždengti nemalonumu tie, kurie puola į mano gyvenimą; grįžk atgal ir būk pažemintas tų, kurie nubraižo mano nelaimę.
[5] Tebūna jie kaip pelai vėjyje ir Viešpaties angelas juos vijosi.
[6] Jų kelias yra tamsus ir slidus, kai Viešpaties angelas juos vijosi.
[7] Jie be priežasties man sukūrė tinklą, be priežasties iškasė duobę.
[8] Tegul staigioji audra sugauna juos, pagauna tinklą, kuriame jie būna įtempti, audrą užvaldo.
[9] Aš gailėsiuosi Viešpaties dėl jo išgelbėjimo džiaugsmo.
[10] Visi mano kaulai sako: „Kas panašus į tave, Viešpatie, kas išlaisvina silpniausius nuo stipriausių, vargšus ir vargšus nuo plėšrūnų?“
Rekomenduojami rodmenys- 76 psalmė: išsamus, komentaras
- 62 psalmė: išsami, komentaras
- 102 psalmė: išsami, komentaras
- 6 psalmė: išsami, komentaras
- 20 psalmė: išsami, komentaras
[11] Smurtiniai liudininkai atsirado, apklausė mane to, ko nežinojau,
[12] Jie mane blogai padarė: mano gyvenimo nykimas.
[13] Aš, kai jie sirgo, pasipuošę ašutine, pasninkaudavo, malda kartodavosi man į krūtinę.
[14] Aš buvau sielvartaujama kaip dėl draugo, dėl brolio, kaip dėl liūdesio dėl motinos aš kankinau skausmą.
[15] Bet jiems patinka mano kritimas, jie susirenka, susirenka prieš mane, kad staigiai smogtų į mane. Jie mane atitraukia,
[16] Jie mane išbandė, pajuokė dėl pajuokos, sukando dantis prieš mane.
[17] Kiek laiko, Viešpatie, tu budėsi? Išlaisvink mano gyvybę nuo jų smurto, nuo vienintelių mano gerbėjų liūtų.
[18] Aš girsiu tave didžiojoje asamblėjoje, švęsiu tave tarp gausybės žmonių.
[19] Neleisk, kad priešai džiaugiasi manimi, nesmerk, kas manęs nekenčia be jokios priežasties.
[20] Kadangi jie nekalba apie taiką, jie apgaudinėja žemės nuolankius.
[21] Jų burna plačiai atveriama prieš mane; jie tyčiodamiesi sako: „Mes matėme savo akimis!“.
[22] Viešpatie, matai, netylėk; Dieve, nepalik nuo manęs.
[23] Atsistokite, atsibuskite dėl mano teismo, dėl mano bylos, Viešpatie, mano Dieve.
[24] Teiskite mane pagal savo teisumą, Viešpatie, mano Dieve, ir neleisk jiems džiaugtis.
[25] Nemąstykite jų širdyse: „Esame patenkinti!“. Nesakyk: „Mes jį prarijome“.
[26] Tegul būna sumišę ir begėdiški tie, kurie mėgaujasi mano nelaime, o tie, kurie mane įžeidinėja, yra apgaubti gėdos ir nemandagumo.
[27] Tegul tie, kurie myli mano teisę, džiaugiasi ir džiaugiasi, visada sakykite: „Didis yra Viešpats, kuris nori savo tarno ramybės“.
[28] Mano liežuvis švęs tavo teisumą, amžinai giedos tavo pagyrimus.
