komentaras – 57 psalmėje, regis, matome teisingo žmogaus, kuris per savo Babilono tremtį atsidūrė pavojų, rizikuodamas pasiduoti tiems, kurie tiki Dievą, persekiotojams situaciją, todėl kreipiamasi į Dievo išgelbėjimą, turint drąsos parodyti. Savo priešams visą savo tikėjimą Viešpačiu, įsitikinę, kad būsimasis Mesijas pakils virš jam pagalbos ateinančio dangaus, laukdamas prieglobsčio sparnų šešėlyje.
57 psalmė baigta
[1] Choro meistrui. Ant „Nesunaikink“. Di Davide. Miktam. Kai jis pabėgo iš Sauliaus į olą.
[2] Pasigailėk manęs, pasigailėk manęs, Dieve, aš pasislėpsiu tavyje; Aš pasislėpiau tavo sparnų šešėlyje, kol praeis pavojus.
[3] Aš pakviesiu Dievą, Aukščiausiąjį, Dievą, kuris man daro gera.
[4] Siųsk iš dangaus, kad išgelbėtų mane nuo persekiotojų rankos, Dievas siunčia savo ištikimybę ir malonę.
Aš esu kaip tarp liūtų, kurie praryja žmones; jų dantys yra ietys ir strėlės, liežuvis - aštrus kardas.
[6] Dieve, pakelk savo šlovę virš dangaus, virš visos žemės.
[7] Jie ištempė tinklą prie mano kojų, sulenkė mane, iškasė priešais mane duobę ir ant jos nukrito.
[8] Mano širdis yra tvirti, Dieve, mano širdis tvirta.
[9] Noriu dainuoti, noriu tave giedoti: pabusti, mano širdis, pažadinti arfa, cite, aš noriu pažadinti aušrą.
[10] Aš girsiu tave tarp tautų, Viešpatie, giedosiu tau himnus tarp tautų.
Rekomenduojami rodmenys- 76 psalmė: išsamus, komentaras
- 62 psalmė: išsami, komentaras
- 102 psalmė: išsami, komentaras
- 6 psalmė: išsami, komentaras
- 20 psalmė: išsami, komentaras
[11] nes tavo gerumas yra didelis dangus, o tavo ištikimybė - debesims.
[12] Dieve, pakelk savo šlovę virš dangaus.