komentaras – 129 psalmėje jis kalba apie atsidavusį žmogų, ką tik grįžusį iš tremties, kuris pasakoja apie savo kančias kitiems kelionių draugams, kad paliudytų savo tikėjimą Dievu, nepaisant rimtų kančių, kurias jis patyrė.
Užbaigti 129 psalmę
[1] Kylančiųjų daina. Jie nuo pat jaunystės mane persekiojo, tarkime, Izraelis,
[2] Nuo pat jaunystės jie mane persekiojo, bet jie nenugalėjo.
[3] Ant mano nugaros plūgai plūgai, jie padarė ilgas vagas.
[4] Viešpats teisus: jis sulaužė nedorėlių jungą.
[5] Leiskite sumišti tiems, kurie nekenčia Siono, ir atsisukite.
[6] Jie yra tarsi žolė ant stogų: kol ji nesuplyšta, ji nudžiūsta;
[7] pjaunamasis nei rankos neužpildo, nei gimdos, kaupiančios skilteles.
[8] Praeiviai negali pasakyti: „Viešpaties palaiminimas bus jums, mes jus palaiminame Viešpaties vardu“.
