komentaras – 107 psalmė iliustruoja kai kuriuos dramatiškų įvykių, įvykusių tremties ir grįžimo metu, žvilgsnius ir juose išryškina išlaisvinantįjį Dievo darbą.

107 psalmė baigta

[1] aleliuja. Švęsk Viešpatį, nes jam gera, nes jo gailestingumas amžinas.

[2] Tegul Viešpaties atpirktasis sako, kad išgelbėjo nuo priešo rankos

[3] ir susirinko iš visų šalių iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.

[4] Jie klajojo dykumoje, stepėse, neradę kelio į miestą, kuriame galėtų gyventi.

[5] Jie buvo alkani ir ištroškę, jų gyvenimas sunyko.

[6] Su kančia jie šaukėsi Viešpaties ir Jis išlaisvino juos iš jų kančių.

[7] Jis vedė juos tiesiu keliu pėsčiomis link miesto, kuriame gyvenate.

[8] Tegul jie dėkoja Viešpačiui už jo gailestingumą, už jo stebuklus žmonių naudai;

[9] nes patenkino ištroškusiųjų troškimą, o alkanas buvo pripildytas gėrybių.

[10] Jie gyveno tamsoje ir mirties šešėlyje, kančių ir atsargų kaliniuose,

Rekomenduojami rodmenys

• 76 psalmė: išsamus, komentaras
• 62 psalmė: išsami, komentaras
• 102 psalmė: išsami, komentaras
• 6 psalmė: išsami, komentaras
• 20 psalmė: išsami, komentaras

[11] nes jie sukilo prieš Dievo žodį ir niekino Aukščiausiojo paveikslą.

[12] Jis pakreipė jų širdis dėl nelaimių; jie nukrito ir niekas jiems nepadėjo.

[13] Su kančia jie šaukėsi Viešpaties ir Jis išlaisvino juos iš jų kančių.

[14] Jis išvedė juos iš mirties tamsos ir šešėlio ir nutraukė jų grandines.

[15] Jie dėkoja Viešpačiui už jo gailestingumą, už jo stebuklus žmonių naudai;

[16], nes jis sulaužė bronzines duris ir sulaužė geležines strypus.

[17] Kvaili dėl savo neteisėto elgesio, jie kentėjo už savo nusižengimus;

[18] jie atsisakė viso maisto ir jau palietė mirties slenkstį.

[19] Su kančia jie šaukėsi Viešpaties ir Jis išlaisvino juos iš jų kančių.

[20] Jis pasiuntė savo žodį ir privertė juos išgydyti, išgelbėjo juos nuo sunaikinimo.

[21] Leisk jiems padėkoti Viešpačiui už jo gailestingumą ir už jo stebuklus žmonių naudai.

[22] Aukokite jam pagyrimo aukas, džiaukitės jo darbais.

[23] Tie, kurie plaukiojo jūra laivais ir prekiavo didžiuosiuose vandenyse,

[24] Jie pamatė Viešpaties darbus ir jo stebuklus gilumoje.

[25] Jis kalbėjo ir kėlė audringą vėją, kuris pakėlė jo bangas.

[26] Jie pakilo į dangų, į gilumą; jų siela snaudė dusulyje.

[27] Jie linguodavo ir sustingdavo kaip girtuokliai, jų žinios nebeišėjo.

[28] Su kančia jie šaukėsi Viešpaties ir Jis išlaisvino juos iš jų kančių.

[29] Sumažino audrą, kad būtų ramu, jūros bangos tylėjo.

[30] Jie džiaugėsi matydami ramybę ir jis nuvedė juos į atsidususį uostą.

[31] Jie dėkoja Viešpačiui už jo gailestingumą ir už jo stebuklus žmonių naudai.

[32] Jie aukštino jį žmonių susirinkime, giria jį vyresnių žmonių susirinkime.

[33] Jis sumažino upių dykumą ir sausringus vandens šaltinius

[34] ir derlingos pelkės dėl jos gyventojų piktybių.

[35] Bet tada jis iškeitė dykumą į ežerą, o sausringą žemę į vandens šaltinius.

[36] Ten jis pasijuto alkanas ir jie įkūrė miestą, kuriame gyventi.

[37] Jie sėjo laukus, sodino vynuogynus ir skynė gausų vaisių.

[38] Jis palaimino juos ir padaugėjo. Jis neleido jų gyvuliams mažėti.

[39] Bet tada, sumažinus iki keleto, jie buvo nuleisti, nes buvo prispausti nelaimių ir skausmo.

[40] Tas, kuris galvoja apie panieką, privertė juos klaidžioti dykumoje be kelių.

[41] Bet jis išvarė vargšus iš vargo ir padarė jų šeimas dideles kaip kaimenes.

[42] Jie mato teisųjį ir džiaugiasi tuo, o kiekvienas nusikaltėlis uždaro burną.

[43] Išmintingasis stebės šiuos dalykus ir supras Viešpaties gerumą.